Įvykių horizontas

Naujas rašytojo Juozo Šikšnelio romanas „Įvykių horizontas“ patraukia netikėtų ir mūsų kultūroje nepakankamai nušviestų faktų aprašymu. Pasakojimo pagrindas, atrodo, realus įvykis — pasikėsinimas į Rusijos carą XIX a. pradžioje Vilniuje. Kita pasakojimo plotmė — šiuolaikinio archyvaro gyvenimo ir veiklos (manipuliavimas archyvuose esančiais sovietinių laikų dokumentais) istorija. Autorius išmoningai jungia dvi laiko plotmes ir pasakoja intriguojančią detektyvinio pobūdžio istoriją.

Žinant šiandieninių detektyvinių pasakojimų madas — kalbama apie kultūros palikimą, kuriamas ryškus pasakotojo — įvykių dalyvio paveikslas, į viską žiūrima šiek tiek ironiškai. Galima pasakyti, kad Juozo Šikšnelio romanas yra įdomus ir literatūriškai brandus.

Juozas Šikšnelis gimė 1950 m. kovo 1 d. Švendubrės kaime netoli Druskininkų.

Yra išleidęs novelių ir apysakų knygą „Štilis“, detektyvines apysakas „Nuogas lietaus nebijo“, vienaveiksmes pjeses „Šešėliai“, romanus „Kryžiau žalio medžio“ ir „Apšlakstytas isopu“, novelių rinkinį „Angelas mėšlyne“.

Raido Dubrės slapyvardžiu išleido detektyvinius romanus „Pyro pergalė“, „Medūzos žvilgsnis“, „Nuodėmių atleidimas“, „Atblokšties siena“, „Patvarumo riba“, „Pliūpsnio kaitra“, „Pragaro vartai“, „Paskutinioji užmuša“, „Aukos stulpas“.

2001 m. už romaną „Kryžiau žalio medžio“ pelnė I. Smonaitytės ir Žemaitės literatūrines premijas.

1992 m. ir 1996 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos premijomis už geriausią detektyvinį kūrinį.

Juozo Šikšnelio kūriniai išversti į rusų, lenkų, anglų kalbas.

… 1812 metų vasarą, Rusijos karo su Napoleono kariauna išvakarėse, Vilniaus generalgubernatorius Leontijus Benigsenas surengė pokylį caro Aleksandro I apsilankymo garbei. Kadangi Vingio rūmai visų pokylio svečių nepajėgė sutalpinti, Vilniaus universiteto architektūros profesorius Mykolas Angelas Šulcas Vingio parke pastatė dailią pavėsinę, kurioje turėjo puotauti patsai imperatorius su aukštuomene. Iki vakarienės likus vos porai valandų, netikėtai nuvirto pavėsinės stogas, nuolaužomis užberdamas parketą. Išsigandęs, kad bus apkaltintas pasikėsinimu, architektas Šulcas nusiskandino Neryje. Nepaisant šio tragiško incidento, stogo nuolaužos buvo surinktos, parketas nuvalytas, puota vyko toliau, o jai baigiantis pobūvio dalyvius pasiekė žinia, kad Napoleono kariuomenė persikėlė per Nemuną ir artėja prie Vilniaus.

Tokie yra tikri, nesufantazuoti istoriniai įvykiai ir juose dalyvavę realūs asmenys — ir caras Aleksandras I, ir generolas L. Benigsenas, ir savo valia gyvenimą tragiškai užbaigęs žymus ano meto architektas M. A. Šulcas. Nutikimas ne tik intriguojantis, bet ir keliantis rimtų abejonių įvykio atsitiktinumu — tiek dėl itin motyvuotos imperatoriaus atentatui istorinės situacijos, tiek dėl vienos keistos aplinkybės: prieš trejus metus, įgriuvus M. A. Šulco projektuotam pastato skliautui, šiam architektui buvo oficialiai uždrausta projektuoti ir statyti, tačiau kažkodėl jam vis tiek buvo patikėta atsakinga, su Rusijos imperatoriaus asmeniu susijusi užduotis. 

Ar ne puikus impulsas rašytojo vaizduotei sužadinti? Ir dargi tokio rašytojo kaip Juozas Šikšnelis, linkusio į detektyvines istorijas, neretai žvelgiančias į mūsų istorinę praeitį. J. Šikšnelio naujojo romano „Įvykių horizontas“ preliudija — Vilniaus apylinkių Neries vingiais mūsų dienomis praplaukiantis prieš du šimtus metų nusiskandinusio architekto M. A. Šulco lavonas… Kodėl mūsų dienomis, o ne kokiu nors kitu laiku? Pasirodo, netrukus Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriam įtemptai ruošiasi ne tik saugos tarnybos, bet ir pasikėsinimą į aukščiausio rango valstybių vadovus rengiantys sąmokslininkai. Siužeto, besirutuliojančio mūsų dienų Vilniuje, kulminacija — turėsianti atsiverti smegduobė po iškilmingo kortežo automobilių ratais Basanavičiaus gatvėje, o istoriniame šio keisto pasakojimo atspindyje — specialiai tokiai įvykių eigai suprojektuotos pavėsinės Vingio parke griūtis. Tačiau prieš sužinodamas, kas šiuodu pusiau tikrus, pusiau menamus — autoriaus įvardytus „hipotezių skrynele“ — nutikimus sieja arba skiria, skaitytojas turės progą susipažinti su originaliais, kupinais ironijos ir sarkazmo istorijos sąskambiais, keistais likimo paradoksais ir akibrokštais XIX ir XXI amžiaus pradžios Vilniuje.

Jonas Vabuolas