Sūnūs ir meilužiai

„Sūnūs ir meilužiai“ (1913), literatūros kritikų nuomone, — geriausias D. H. Lawrence romanas, kuriame subtiliai atskleidžiami sudėtingi motinos ir sūnų, sūnų ir jų mylimųjų santykiai. Šio romano veikėja Miriama gyvenime turėjo savo prototipę — Džeri Čembers. Ji buvo pirmoji rašytojo meilė, suvaidinusi jo gyvenime išskirtinį vaidmenį. „Sūnus ir meilužius“ D. H. Lawrence parašė mirus motinai, kurią jis neapsakomai mylėjo ir kuri, pasak rašytojo, nusinešė nebūtin ir dalį jo paties sielos.