Smaguris

Pagrindinė romano veikėja, jauna žavi moteris, — beje, kaip ir garsiajame I. McEwano „Atpirkime“, — patiria didžiąją šnipinėjimo pagundą.

Kembridžo studentės Serenos Frum grožis ir protas nulemia jos tarnybą MI5. Veiksmo laikas — 1972-ieji. Šaltasis karas dar toli gražu nesibaigęs. Legendinė anglų slaptosios žvalgybos agentūra pasiryžusi manipuliuoti kultūros žmonėmis finansuodama rašytojus, kurių politinės pažiūros sutampa su vyriausybės pažiūromis. Operacija pavadinama kodiniu vardu „Smaguris“.

 

Aistringa romanų skaitytoja Serena yra puiki kandidatė infiltruotis į daug žadančio jauno rašytojo Tomo Heilio literatūrinį ratą. Pirmiausia ją patraukia jo apsakymai. Paskui ji įsižiūri ir patį rašytoją. Ar ilgai jai pavyks slėpti savo gyvenimą? Kad atsakytų į šį klausimą, Serena turi nusižengti pirmajai šnipų taisyklei „niekuo nepasitikėk“.

Ir vėl Iano McEwano meistrystė mus žavi puikiai supinta išdavystės ir intrigų, meilės ir susikurtos tapatybės istorija.

Pavergianti, žavinti ir absoliučiai užvaldanti nuo pirmo iki paskutinio puslapio... McEwano laiko ir vietos pojūtis autentiškas, kaip visada, jam būdingas dėmesys tam tikro laikotarpio visuomenės istorijos detalėms.

* Bristol Magazine

Nuostabus aštunto dešimtmečio — sunkių laikų — Britanijos portretas... Bet kartu ir įtraukiantis šnipinėjimo romanas su įmantriai supinta pabaiga, kaip būdinga McEwanui.

* Mail on Sunday

Nėra kito tokio šiuolaikinio rašytojo, kurį taip domintų, kas vyksta žmogaus smegenyse. Vaikštinėdamas žanrų paribiais McEwanas rizikuoja — „Smaguris“, aštrus, sąmojingas romanas, sėkmingai praturtina jo istorijų apie šnipus arsenalą.

* Sunday Times

Žaismingas, komiškas... Romanas-matrioška, ypatinga jo struktūra — tekstas vingrus, koncentruotas, švarus; skaitymo malonumas neišvengiamas.

* Observer

Labai gudrus romanas... puikus romanas apie romanus, apie tai, kaip jie rašomi ir skaitomi, apie šnipinėjimą, kuris nesiliauja tiek skaitant, tiek rašant. Išties įspūdinga, spalvinga ir smagu skaityti.

* Financial Times