Paskutinioji užmuša

„Paskutinioji užmuša“ — istorinis romanas su autentiškomis dekoracijomis, kur šalia išgalvotų veikėjų sutinkame realius tuo laikotarpiu gyvenusius žmonės, netgi perpasakojami anuomet populiarūs anekdotai. Romanas turėtų būti įdomus ne tik mėgstantiems kriminalinę intrigą, bet ir norintiems atsidurti XIX amžiaus pradžios Vilniuje. Raštuose užfiksuota istorija baido foliantų storumu, akademiniu stiliumi, nuolatiniu perrašinėjimu herojų nuvainikavimu, o šioje knygoje dviejų šimtmečių senumo istorijos tarpsnis pateikiamas apgaubtas paslapties šydu.

Juozas Šikšnelis gimė 1950 m. kovo 1 d. Švendubrės kaime netoli Druskininkų.

Yra išleidęs novelių ir apysakų knygą „Štilis“, detektyvines apysakas „Nuogas lietaus nebijo“, vienaveiksmes pjeses „Šešėliai“, romanus „Kryžiau žalio medžio“ ir „Apšlakstytas isopu“, novelių rinkinį „Angelas mėšlyne“.

Raido Dubrės slapyvardžiu išleido detektyvinius romanus „Pyro pergalė“, „Medūzos žvilgsnis“, „Nuodėmių atleidimas“, „Atblokšties siena“, „Patvarumo riba“, „Pliūpsnio kaitra“, „Pragaro vartai“, „Paskutinioji užmuša“, „Aukos stulpas“.

2001 m. už romaną „Kryžiau žalio medžio“ pelnė I. Smonaitytės ir Žemaitės literatūrines premijas.

1992 m. ir 1996 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos premijomis už geriausią detektyvinį kūrinį.

Juozo Šikšnelio kūriniai išversti į rusų, lenkų, anglų kalbas.