Moterys
Iš anglų kalbos vertė Violeta Meiliūnaitė
15x22x3,5 cm, 496 p., kietas viršelis,
Jotema, 2024 m.
15x22x3,5 cm, 496 p., kietas viršelis,
Jotema, 2024 m.
ISBN 978-609-490-307-6
Įkvėptos drąsos. Sujungtos draugystės. Suvienytos vilties
Dingusios. Pamirštos. Drąsios...
Puiki istorijų pasakotoja, viena geriausių The New York Times autorių, sukūrusi „Lakštingalą“ ir „Keturis vėjus“, pristato sukrečiantį ir Ameriką pakeitusį laikmetį — XX a. septintąjį dešimtmetį. „Moterys“ — išskirtinis romanas: tai ir jautrus moters, bręstančios pavojingu laiku, portretas, ir didingas pasakojimas apie karo padalytą ir politikų suluošintą tautą, apie kartą, vedamą svajų, kurios sudužo mūšio lauke.
„Moterys irgi gali būti didvyrės.“
Kai dvidešimtmetė būsimoji slaugytoja Fransė Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, ir ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai Frenkės brolis išvyksta tarnauti į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės slaugytojų korpusą ir pasuka tuo pačiu keliu.
Tokia pat žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir išgyvena dar sudėtingesnę traumą, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.
Romane pasakojama apie moteris, savanoriškai išėjusias į karą, žengusias pavojingu keliu, gelbėjusias gyvybes, apie moteris, kurių auka ir tarnystė savo šaliai nepelnytai pamirštama.
Dingusios. Pamirštos. Drąsios...
Puiki istorijų pasakotoja, viena geriausių The New York Times autorių, sukūrusi „Lakštingalą“ ir „Keturis vėjus“, pristato sukrečiantį ir Ameriką pakeitusį laikmetį — XX a. septintąjį dešimtmetį. „Moterys“ — išskirtinis romanas: tai ir jautrus moters, bręstančios pavojingu laiku, portretas, ir didingas pasakojimas apie karo padalytą ir politikų suluošintą tautą, apie kartą, vedamą svajų, kurios sudužo mūšio lauke.
„Moterys irgi gali būti didvyrės.“
Kai dvidešimtmetė būsimoji slaugytoja Fransė Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, ir ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai Frenkės brolis išvyksta tarnauti į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės slaugytojų korpusą ir pasuka tuo pačiu keliu.
Tokia pat žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir išgyvena dar sudėtingesnę traumą, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.
Romane pasakojama apie moteris, savanoriškai išėjusias į karą, žengusias pavojingu keliu, gelbėjusias gyvybes, apie moteris, kurių auka ir tarnystė savo šaliai nepelnytai pamirštama.
