Kilmė
16x24x3,7 cm, kietas viršelis, aplankalas,
Jotema, 2018 m.
Iš kur mes atėjome? Kur link judame?
KAD IR KAS ESATE. KAD IR KUO TIKITE. VISKAS TUOJAU PASIKEIS.
Robertas Lengdonas, simbologijos ir religinės ikonografijos profesorius iš Harvardo universiteto, atvyksta į ultramodernų Gugenheimo muziejų Bilbao dalyvauti labai svarbiame renginyje, per kurį bus pristatytas atradimas, „amžiams pakeisiantis mokslo pavidalą“. Vakaro šeimininkas yra Edmondas Kiršas, jaunas milijardierius, išgarsėjęs pasaulyje savo nuostabiais, technologiškai pažangiais atradimais ir įžūliomis ateities prognozėmis. Kiršas prieš daugelį metų mokėsi Harvardo universitete ir buvo vienas iš talentingiausių Lengdono studentų — dabar jis ketina pranešti apie įspūdingą atradimą, kuris paskatins drastišką mokslo proveržį... ir atsakys į du esminius egzistencinius klausimus, kamuojančius žmoniją nuo seniausių laikų.
Prasidėjus Edmondo Kiršo ir muziejaus direktorės Ambros Vidal skrupulingai suorganizuotai prezentacijai, vakarą greitai užvaldo chaosas, pribloškiantis šimtus svečių ir milijonus žiūrovų iš viso pasaulio. Iškyla grėsmė vertingąjį Kiršo atradimą prarasti amžiams, todėl Lengdonui su Ambra žūtbūt tenka bėgti į Barseloną ir lenktyniaujant su laiku ieškoti mįslingo slaptažodžio, kuris leis prieiti prie Kiršo paslapties, lemsiančios mokslo perversmą.
Persekiojami įsibauginusio pavojingo priešo, kuriam informaciją, rodos, teikia patys Karališkieji rūmai, Lengdonas su Ambra susidurs su tamsiausiais užslėptos istorijos ir radikalios religijos epizodais. Šiuolaikiniu menu ir slėpiningais simboliais paženklintame kelyje jie privalo per kelias valandas atskleisti Kiršo įstabaus tyrimo rezultatus... ir kvapą užimančią tiesą apie žmonijos kilmę bei likimą.
Kreacionizmą su mokslu kiršinantis guvus naujas romanas, dėl kurio veikiausiai užvirs ne mažiau diskusijų nei dėl „Da Vinčio kodo“. „Kilmėje“ įžūlus futuristas Edmondas Kiršas iškelia tokią drąsią teoriją, kad šioji, kaip jis kukliai mąsto Dano Browno numylėtu kursyvu, „ne supurtys jūsiškius pamatus, o pavers juos griuvėsiais“. Kiršas, aišku, kreipiasi į visą pasaulį, nes būtent tokiu mastu Brownas rašo. Brownas ir rimtos mintys „Kilmėje“ dera tarpusavyje kaip niekur kitur.
* Janet Maslin, The New York Times
„Kilmė“ pateikia klausimus apie žmoniją: iš kur mes atėjome? Kur link judame? — bet jie puikiai tinka ir Robertui Lengdonui. Naujausioje knygoje vėl pasirodo klaustrofobiškas simbologijos profesorius, ant rankos segintis laikrodį su peliuko Mikio atvaizdu, ir jam vėl gresia bėdos. Kaip ir ankstesniuose žygiuose („Angeluose ir demonuose“, „Da Vinčio kode“) daktaras Lengdonas vėl įsisuka į pasaulinės reikšmės įvykius, galinčius rimtai paveikti pasaulio religijas. Kiekviename romano puslapyje, kaip ir kitose knygose, aiškiai matyti uolios Browno pastangos rinkti faktinę medžiagą apie meną, architektūrą ir istoriją.
Matematikos profesoriaus ir profesionalios sakralinės muzikos atlikėjos šeimoje užaugęs D. Braunas nuo pat vaikystės buvo supamas paradoksalaus mokslinės ir religinės pasaulėžiūros derinio. Būtent viena kitai oponuojančios pažiūrų sistemos įkvėpė romaną „Angelai ir demonai“, kuriame kalbama apie konfliktą, kylantį šiuolaikiniame pasaulyje tarp mokslo ir religijos, o įvykiai rutuliojasi itin moderniame Šveicarijos fizikos institute bei Vatikane, sukaupusiame daugybę istorinių vertybių.
Rašytojas kuria romanų seriją simbologijos tematika, kurioje veikia jo populiarus personažas iš „Angelų ir demonų“ Robertas Lengdonas, Harvardo ikonografijos ir religinio meno profesorius. Veiksmas šiose knygose perkeliams į Paryžių, Londoną, Barseloną ir Vašingtono federacinę apygardą.
Baigęs Amhersto koledžą ir Filipso akademiją Ekseteryje dėstė anglų kalbą, bet sėkmingai debiutavęs atsidėjo vien tik literatūrinei kūrybai.
Šiuo metu gyvena Naujojoje Anglijoje.