Kartus vaisius

Pietų Afrikos rašytojas Achmatas Dangoras savo romane „Kartus vaisius“ per vienos šeimos istoriją atskleidžia, kaip apartheidas sužalojo žmonių likimus.

Pastarąjį sykį Sailas Alis susidūrė su leitenantu, kai buvo uždarytas policijos furgone, o leitenantas žiauriai prievartavo jo žmoną Lidiją. Po daugelio metų Sailui atsitiktinai vėl jį susitikus, praeities nusikaltimai prasiveržia dabartin, į šipulius sudaužydami nepatvarų Alio šeimos gyvenimą.

„Kartus vaisius“ — tai modernus, psichologiškas pasakojimas apie Sailą, Maikį ir Lidiją, trapią šeimą prastai funkcionuojančioje visuomenėje. Šiurpus, erotiškas ir drąsiai satyriškas šiuolaikinės Pietų Afrikos paveikslas, kuris kartu užgriebia ir universalios reikšmės klausimus.

 

Achmatas Dangoras gimė 1948-aisiais Johanesburge. Didžiumą savo gyvenimo paskyrė politikai, įskaitant ir vadovavimą Kagiso fondui, kuris, kai buvo įsteigtas, sudarė didžiausią iš aukų fondo sukurtą finansinę organizaciją, vadovaujamą juodojo. Atsisakęs Nelsono Mandelos vaikų fondo direktoriaus pareigų, dabar Dangoras visą laiką skiria kūrybai. Jis — šešiomis kalbomis išleisto apsakymų rinkinio "Kafkos prakeikimas" autorius. „Kartus vaisius“ — paskutinis jo romanas, nominuotas tarptautinei IMPAC (Intersegmental Major Preparation Articulated Curriculum — Tikslinis aukštosios kvalifikacijos studentų magistrantų rengimo projektas) Dublino literatūros premijai.

A. Dangoro vaizduojama Pietų Afrika galbūt ir rūsti, bet taip pat sodri, keista ir jausminga. Rašytojas naudojasi savo, kaip šalies gyventojo, žiniomis ir sukuria paveikslą, kuris satyriškas bei analitiškas, ir tuo pat metu pagrįstas asmenine patirtimi, gebantis jaudinti.

* Stephen Blanchard, Time Out, Savaitės knyga

A. Dangoro veikalai ir juose kuriamas pasaulis skleidžia vibruojantį kūniškumą... gyva proza, pasakojimo sklandumas ir gebėjimas literatūriškai eksperimentuoti — didelis romano „Kartus vaisius“ pasiekimas.

* Shomit Dutta, Daily Telegraph

Šiame romane pasakojama įtaigi istorija, kaip apartheido nuodai įsiskverbia į vienos nedidelės „spalvotųjų“ šeimos gyvenimą... tai patraukiantis dėmesį pasakojimas apie šeimos irimą, nuostabiai autentiškas savo kontekstu, pobūdžiu ir vaizduojama karta, besirutuliojantis lyg lėtas šokis.

* Barbara Trapido, Independent