Džentelmenai (#1)
Klas Östergren
Iš anglų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė
16x24x3,5 cm, 400 p., kietas viršelis, aplankalas,
Jotema, 2009 m.
16x24x3,5 cm, 400 p., kietas viršelis, aplankalas,
Jotema, 2009 m.
ISBN 978-9955-13-199-1
Boksininkas ir pianistas Henris Morganas gyvena keistame bute Horno gatvėje Stokholme. Čia gyvena ir jo brolis Leo, pagarsėjęs vaikystėje, filosofas ir poetas septintajame dešimtmetyje, nūnai gerokai suvargęs. Tame name vyksta daugybė keistų dalykų. Brolius mažų mažiausiai galima pavadinti paslaptingais.
Rašytojas Klasas Ostergrenas klaidžioja po miestą netekęs visko, ką turėjo — buto vagys paliko tik dvi spausdinimo mašinėles. Nuskriaustam žmogui pasiūlomas kambarys pas brolius Morganus. Jis ten persikelia ir netrukus pasijaučia atsidūręs dramoje, kuri dar nežinia, kaip gali baigtis.
Romano skaitytojas įtraukiamas į brolių Morganų gyvenimą, kartu keliauja į septintojo dešimtmečio Stokholmo požemius ir Europą, kol galiausiai pasiekia niūrią ir sunkią 1979-ųjų žiemą, kai atrodo, kad visas pasaulis stovi paskutinės katastrofos akivaizdoje. Skirtingas brolių Morganų gyvenimo būdas turi patirti paskutinį išmėginimą.
Šiame romane, kupiname gaivaus fabulos džiaugsmo ir išmoningo intrigos pynimo, yra daug painių vingių, daugybė nuotykių. Galiausiai pasakotojas klausia pats savęs, kas atsitiko.
Klasas Ėstergrenas (g. 1955 m. Stokholme) 1975 metais debiutavo su romanu „Atila“, o labiausiai išgarsėjo 1980 m., kai išleido romaną „Džentelmenai“. Taip pat yra sukūręs scenarijų filmams ir televizijai, išvertęs dramos veikalų. Iš viso yra parašęs ir išleidęs 14 romanų. Jau daugelį metų gyvena Ėsterlene, Skonės regione.
Klaso Ostergreno knyga — tai liūdna satyrinė istorija apie blogus laikus, papasakota su velniškai geru humoro jausmu.
* Åke Leijonhufvud, Sydsvenska Dagbladet
Su išskirtiniu reporterio žvilgsniu bei su įgimtu rašytojo įsijautimu jis įsigilina į savo personažus ir pastebi iškalbias, tipiškas detales... Tai juodoji komedija, dosniai kupina linksmų tipų ir situacijų, persmelkta to laikmečio ir beveik idealaus kalbos jausmo...
* Ingmar Björksten, Svenska Dagbladet
Jis veda mus per pasakojimą kaip konferansjė, kuris, tyliai pasitikėdamas savimi, žino, kad jo pristatomas šou yra aukščiausios klasės... Čia pasiūloma pramoga — tas gėdingas prieskonis, dėl kurio kadais buvo skaitoma didžioji literatūra... Audringa atomazga nėra joks bandymas užbaigti knygos siužeto liniją ar surišti visas gijas. Tai greičiau naujos svaiginamos istorijos pradžia, šį kartą su pačiu pasakotoju įvykių sūkuryje.
Jis veda mus per pasakojimą kaip konferansjė, kuris, tyliai pasitikėdamas savimi, žino, kad jo pristatomas šou yra aukščiausios klasės... Čia pasiūloma pramoga — tas gėdingas prieskonis, dėl kurio kadais buvo skaitoma didžioji literatūra... Audringa atomazga nėra joks bandymas užbaigti knygos siužeto liniją ar surišti visas gijas. Tai greičiau naujos svaiginamos istorijos pradžia, šį kartą su pačiu pasakotoju įvykių sūkuryje.
* Horace Engdahl, Expressen