Dievų vartai (#2)
Po nakties mūšio išaušo rytas. Lietus nuplovė kraują, bet žemė kai kur liko išdeginta liepsnojančių kalavijų.
O balandžiai ir vėl burkuoja, linksmai čiurlena upelis, saulėtekio nušviesti žvilga medžių lapai...
Užsigydę žaizdas ir paniekinę baimę, jie, Morganos išrinktieji, pasiryžę apginti ir išsaugoti tuos paprastus kasdienius dalykus, reikalingus žmogui nė kiek ne mažiau nei šlovė.
