Aš esu Piligrimas

Terry Hayesas — nauja ryški žvaigždė, prieš porą metų sužibusi nuotykinės, kriminalistinės literatūros padangėje. Prieš tai rašytojas ne vieną dešimtmetį dirbo kino pramonėje, kūrė populiarių filmų scenarijus bei tuos filmus prodiusavo (čia verta paminėti „Pašėlusio Makso“ — Mad Max — veiksmo filmų ciklą su Melu Gibsonu pagrindiniame vaidmenyje), kol užsimojo parašyti didelės apimties apokaliptinį romaną apie globalią mūsų laikų piktžaizdę — terorizmą — ir savo knygą pavadino „Aš esu Piligrimas“ (I Am Pilgrim). Kino srityje autoriaus įgyta patirtis atsispindi ir šiame kūrinyje — romanas pasižymi įvykių gausa, veiksmo įtampa ir vizualiai perteiktu siužetu.

Piligrimas — tai daugelį tapatybių pakeitusio slaptojo superagento pravardė. Jis atstovauja dar slaptesnei kontržvalgybos struktūrai, kuri turi neribotus įgaliojimus ir moderniausias technologines priemones, skirtas kovai su teroristinėmis grėsmėmis visame pasaulyje. Piligrimo, „nematomos Divizijos kario“, praeitis — tai virtinė suardytų aukščiausio lygio grėsmingų politinių sąmokslų, įskaitant ir aukšto rango įtakingų asmenų žmogžudystes, kai to neišvengiamai reikalauja aplinkybės ir kai tenka išlaikyti saugų balansą tarp gėrio ir pikto jėgų.

Sukurti romaną „Aš esu Piligrimas“, apokaliptinę globalios teroristinės grėsmės viziją, Terry Hayesą, be jokios abejonės, paskatino didžioji Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių katastrofa 2001 metais Niujorke. Kūrinio siužete svarbų vaidmenį atlieka ir pastarasis epizodas, bet Hayeso vaizduotė modeliuoja dar grėsmingesnę perspektyvą, prieš kurią nublanksta ir tūkstančius žmonių gyvybių pražudžiusios atakos, kurias prieš penkiolika metų, pagrobę keletą keleivinių lainerių, įvykdė islamo ekstremistai.

Rašytojo sumanytas teroristinės grėsmės scenarijus, palyginti su Rugsėjo 11-osios katastrofa, — paradoksaliai tylus, sunkiai susekamas, bet kur kas klastingesnis ir pragaištingesnis. Islamo pasaulyje randasi toksai buvęs „Al Kaidos“ kovotojas, pravarde Saracėnas, kuris pasirenka vienišiaus keršytojo „krikščioniškam Vakarų civilizacijos blogiui“ kelią ir suplanuoja milžiniško masto bioteroristinę ataką. Jis veikia gerai užsimaskavęs, savo tikslo siekia nuosekliai ir atkakliai, daugelį metų: baigia medicinos mokslus, sukuria užkrečiamų, greitai plintančių, staigiai žudančių, nepagydomų raupų virusą ir net sugeba išbandyti šios mirtinos ligos veikimą — Afganistane pagrobia trejetą europiečių, juos užkrečia ir stebi šiurpią ligos eigą bei pasmerktųjų mirtį. Galų gale įsidarbina vienoje Vokietijos farmacijos įmonėje ir ten parengia dešimties tūkstančių dozių suklastotų skiepų siuntą, kuri iškeliauja į JAV.

Štai tuomet ir įvyksta lemtingoji superagento Piligrimo bei superteroristo Saracėno akistata, į kurią skaitytoją atveda gerai „sukaltas“, įtemptas, dėmesį prikaustantis, įtaigus detektyvinis pasakojimas.

Jonas Vabuolas