Aš dinamitas! Nietzsche’s gyvenimas

Friedrichas Nietzsche — vienas paslaptingiausių asmenų filosofijoje, kurio sąvokos — antžmogis, valia siekti galios, vergų moralė — fundamentaliai pakeitė mūsų žmogiškosios būklės suvokimą. Bet ką dauguma žmonių iš tiesų žino apie Nietzsche’ę, išskyrus ūsus, piktą žvilgsnį ir užsitęsusį siejimą su nihilizmu bei fašizmu? Kaip turėtume vertinti mąstytoją, kurį vienodai mėgo Albert’as Camus, Ayna Rand, Martinas Buberis ir Adolfas Hitleris?

Nietzsche rašė, kad visa filosofija yra autobiografiška. Šioje įtikinamoje ir gyvybingoje, mitus griaunančioje biografijoje Sue Prideaux nukelia skaitytojus į talentingo, ekscentriško ir smarkiai susirūpinusio žmogaus pasaulį, nušviesdama įvykius ir žmones, kurie darė įtaką jo gyvenimui ir kūrybai. Nuo ramaus, pamaldžiai krikščioniško auklėjimo — kurį pritemdė mįslinga tėvo mirtis — iki dėstytojo karjeros, atsiskyrėliško filosofavimo aukštikalnėse ir širdį veriančio kryčio į pamišimą, — Prideaux fiksuoja intelektualinį ir emocinį Nietzsche’s gyvenimą su romanistams būdingu įžvalgumu ir jautrumu.

Ji taip pat nutapo nepamirštamus jam svarbiausių žmonių portretus, tarp kurių — Richardas ir Cosima Wagneriai, Lou Salomé, fatališka moteris, sudaužiusi Nietzsche’i širdį, ir jo sesuo Elisabeth’ė, arši vokiečių nacionalistė ir antisemitė, manipuliavusi jo tekstais ir pavertusi Nietzsche’s archyvą nacių ideologams patrauklia vieta.

Sue Prideaux knyga „Aš dinamitas! Nietzsche’s gyvenimas“ apdovanota literatūrine 2019 metų Hawthorndeno premija

Vyriausioji komisijos narė dama Hermione Lee teigė: „Visi Hawthornden premijos komisijos nariai sutarė, jog (labai stiprios konkurencijos dėl premijos metais) ši puiki biografija labai keista ir sudėtinga tema yra nuostabiai gerai parašyta, suprantama ir aiški. Joje apstu aštrių ir stilingų posakių, ji šuoliuoja energingu tempu ir neretai yra stebinančiai, nepaprastai juokinga bei pasižymi didžiuliu talentu kurti personažus. Ji visiškai pakeičia įprastą požiūrį į Nietzsche’ę ir pasakoja intriguojančią istoriją.“

Prideaux Nietzsche’s biografija sulaukė daugybės pagyrų nuo to laiko, kai buvo pirmąsyk išleista praėjusiais metais. Buvęs Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams ją pavadino „ryškiausiu ir žvaliausiu pasakojimu per ilgą laiką apie vieną įspūdingiausių intelektualinių figūrų šiuolaikinės Europos mąstyme“, o Sarah Bakewell pareiškė, kad „kiekviena biografija turėtų būti tokia — patraukli, sumani, jaudinanti, neretai absoliučiai juokinga, kupina įžvalgų ir akylai pastebėtų detalių iš nepaprasto gyvenimo. Tikra bomba.“

Friedricho Nietzsche’s veikalai supurtė vakarietiško mąstymo pamatus ir toliau daro visokeriopą įtaką mūsų kultūrai, bet vis dėlto jis išlieka vienu labiausiu nesuprastų filosofų visoje žmonijos istorijoje. Sue Prideaux mitus griaunanti knyga įveda skaitytojus į talentingo, ekscentriško ir didžiai nerimastingo žmogaus pasaulį, nušviesdama jo gyvenimą ir kūrybą formavusius įvykius bei žmones. Aš dinamitas! yra biografija, kurią turi perskaityti kiekvienas, siekiantis suprasti Nietzsche’ę — filosofą, kuris nuspėjo mūsų neramius laikus ir ieškojo jiems sprendimų.

Pirmoji Sue Prideaux biografija „Edvardas Munchas: anapus Šauksmo“ apdovanota James Tait Black Memorial premija. „Strindbergo gyvenimas“ įvertinta Duff Cooper premija ir pateko į trumpąjį Samuel Johnson premijos nominantų sąrašą. Tiek Munchas, tiek Strindbergas buvo paveikti Nietzsche’s. „Aš dinamitas!“ taip pat buvo paskelbta geriausia The Times 2018 metų biografija.

Kiekviena biografija turėtų būti tokia — patraukli, sumani, jaudinanti, neretai absoliučiai juokinga, kupina įžvalgų ir akylai pastebėtų detalių iš nepaprasto gyvenimo. Tikra bomba.
* Sarah Bakewell, knygos „Egzistencialistų kavinėje“ autorė

Pribloškiamai originalus Nietzsche’s portretas, labai gražiai parašyta knyga.
* Antony Beevor

Gili, kompleksinė, sąmojinga ir kupina audringų bei pragaištingų XIX a. Vokietijos bruožų knyga. „Aš dinamitas!“ — tai įstabi žmogaus, kuriam populiarioji istorija galbūt padarė meškos paslaugą, biografija.
* The Times

Šis energingas pasakojimas apie Friedricho Nietzsche’s gyvenimą — tai kruopštus filosofo portretas ir griežtas jo kūrybos įvertinimas. ... Nietzsche dažnai nerimaudavo, kad būsiąs neteisingai suprastas, o jo kūryba bus piktnaudžiaujama; faktas, kad panašių atvejų iki šiol pasitaiko, tik išryškina tokių įžvalgių jo gyvenimo interpretacijų vertę.
* The New Yorker

Puikiai faktine medžiaga papildyta ir itin lengvai skaitoma knyga... Iš esmės esama dviejų rūšių biografijų. Vienos bando patalpinti didžiuosius asmenis platesniame jų epochos pasaulyje; kitos mėgina juos pagyvinti ir pavaizduoti kaip amžinus žmones. Prideaux knyga labai aiškiai priklauso antrajai kategorijai ir yra pilna įžvalgų apie žmogų, kuris ekstaziškai išpranašavo Übermensch (ir čia nekalbame apie atidų mini taksi vairuotoją) sėdėdamas prie savo stalo. Ne tik labai maloni ir nušviečianti, bet gal net ir pernelyg savalaikė knyga.
* James Hawes, Spectator

Puiki biografija... Nuostabus, gražiai parašytas ir neretai stipriai jaudinantis pasakojimas apie gyvenimą, paskirtą intelektualinės didybės siekimui ir jos klestėjimo sąlygų tyrinėjimui.
* Jonathan Derbyshire, Financial Times

Šios biografijos Friedrichas Nietzsche šaukėsi nuo tos dienos, kai 1889-aisiais netekęs proto apsikabino arklį Turino aikštėje. Prideaux ramiai ir tolygiai nušviečia tūžmingiausio filosofo-poeto gyvenimą. Be to, ši jos knyga yra gėdingai smagus skaitinys.
* John Banville, Guardian Books of the Year

Pavyzdinė biografija… Vaizdžiai aprašytas Nietzsche išnyra iš gandų ūkanų... Prideaux kliaunasi žemėlapių kūrėjų naudojamu trianguliacijos metodu, fiksuotu tašku laikydama laiką, o ne vietą, ir atkreipia dėmesį į savo objektą nagrinėdama jo gyvenimo įvykius, asmeninę korespondenciją ir spausdintus kūrinius... Tai, kas joje nušviesta, ne ką mažiau nei nuo Prideaux prieigos priklauso ir nuo jos jautrumo... Ji — tikra teatrališkų XIX amžiaus genijų vyrų gyvenimų specialistė...
* New York Times

Prideaux rašo nemanieringą, gana kandžią prozą ir pasižymi gebėjimu laiku nukrypti nuo temos. Jos sakiniai yra vikrūs, jos skyriai — trumpi, o pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai nutapyti plačiais potėpiais. Pasakojimas kupinas Džeimso Bondo filmui būdingos energijos.
* Nakul Krishna, Daily Telegraph

Iškili biografija, pasižyminti įspūdinga žinių gelme. Jos „Strindbergo gyvenimas“ buvo pelnytai apdovanotas Duff Cooper premija, ir „Aš dinamitas!“ (kuri pavadinimą skolinasi iš Nietzsche’s pasigyrimo savo autobiografijoje Ecce homo) yra panašaus reikšmingumo knyga.
* John Carey, Sunday Times

Sue Prideaux — rašytoja ir biografė, knygų „Edvardas Munchas: anapus Šauksmo“, apdovanotos James Tait Black Memorial premija, ir „Strindbergo gyvenimas“, įvertintos Duff Cooper premija ir patekusios į trumpąjį Samuel Johnson premijos nominantų sąrašą, autorė.

Vertėjo darbas unikalus tuo, kad versdamas knygą tam tikra prasme joje apsigyveni — apmąstant kiekvieną žodį, atsiskleidžia kur kas daugiau niuansų, nei skaitant knygą kaip įprastam skaitytojui. Vertimas man yra tiek kalbos tobulinimo, tiek minties sutelkimo pratybos. Iš šono vertėjo darbas gali pasirodyti gana paprastas ir net romantiškas, tačiau taip būna ne visuomet. Turbūt didžiausi sunkumai iškyla tada, kai reikia išversti kokią artimo atitikmens neturinčią sparnuotą frazę — tokiais atvejais tenka gerokai pasukti galvą.

Gana aktyviai seku šiuolaikinės amerikiečių poezijos naujienas, ieškau naujų, dar neskaitytų autorių, tad versdamas poeziją paprastai renkuosi pats. Pasąmoningai tikriausiai dažniau renkuosi tai, kas artima mano skoniui, tačiau visuomet smagu atrasti kažką tokio, kas nustebina. Pastaruoju metu nemažai domiuosi šiuolaikine JAV afroamerikiečių poezija, bet jei kas nors prieš porą metų būtų pasakęs, kad joje rasiu šį tą artimo, būčiau tuo nepatikėjęs. 

Kadangi anksčiau teko domėtis tik Nietzsche’s filosofija, o ne biografija, versdamas knygą sužinojau daugybę įdomių faktų apie jo gyvenimą. Pavyzdžiui, nors vokiečių filosofas  dievino antisemitinių pažiūrų neslėpusio Wagnerio muziką bei kurį laiką artimai su juo bičiuliavosi, jis pats buvo labai kosmopolitiškų pažiūrų. Už tai, kad Nietzsche siejamas su nacistinėmis idėjomis, galima „padėkoti“ jo seseriai Elisabeth’ei. Ji palaikė glaudžius ryšius su nacionalsocialistais bei sudarė jau po mirties išleistą paskutinę brolio knygą, kurią kai kurie nacių ideologai panaudojo savo tikslams.

Nietzsche buvo drąsus mąstymo revoliucionierius ar bent jau reformatorius, siekęs sugriauti sustabarėjusius visuomenės įsitikinimus, nevengęs kritikuoti veidmainiškumo ir kitų to meto visuomenės silpnybių, o radikaliomis savo idėjomis gal net kiek pralenkęs laiką. Jis beveik visą gyvenimą sunkiai sirgo, jį epizodiškai kankindavo stiprūs ligos priepuoliai, ir, ko gero, tai taip pat iš dalies formavo griežtą, stoišką jo pasaulėžiūrą. Knyga piešia labai spalvingą Nietzsche’s paveikslą, autorė padaro viską, kad nelyg kūju sugriautų visus išankstinius įsitikinimus apie šį paslaptingą, vos keletui žmonių per visą gyvenimą atsivėrusį, žmogišką, itin žmogišką mąstytoją.

Manau, kad iš esmės nėra tikslinga lyginti „antžmogį“, kuris yra filosofinė idėja, su šiuolaikiniu žmogumi. Nors, labai to norint, galbūt ir galima susieti „antžmogio“ sąvoką ir šiuolaikinio žmogaus rūpestį vien materialiu žemišku pasauliu. Juk „antžmogį“ pats mąstytojas iš tikrųjų priešina tam, ką jis vadina „paskutiniuoju žmogumi“. Ir būtent „paskutinysis žmogus“, o ne „antžmogis“ labiau atitiktų šiandieninį antropoceno žmogų, nesusimąstantį apie savo veiksmų pasekmes ir be gailesčio naikinantį aplinką, kurioje jis gyvena.

Ko gero, Nietzsche’s pavardę siejantys vien su nihilizmu, nėra patys išsamiau domėjęsi jo filosofija. Pavyzdžiui, garsiąją jo citatą „Dievas mirė“ pateikus be platesnio konteksto, galima susidaryti tokį įspūdį. Nesu didelis jo filosofinių idėjų žinovas, tačiau kalbėdamas apie Dievo mirtį jis išryškina ne tik negatyvius „atkerėto“ pasaulio aspektus, bet ir potencialą, leidžiantį atgręžti žvilgsnį į žemiškąjį pasaulį bei išlaisvinti kūrybines galias. Pirmiausiai rekomenduočiau jį skaityti ne šviesos ieškantiems, o abejojantiems ir linkusiems klausti apie esamą status quo.