Ana Karenina. I tomas

„Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip.“ Tokiu sakiniu, vėliau tapusiu plačiai žinomu chrestomatiniu priežodžiu, L. Tolstojus pradeda savo nemirtingąjį romaną „Ana Karenina“, nepranokstamos psichologinės gelmės, subtiliai niuansuotą žmogiškųjų jausmų dramą, pasaulinės literatūros šedevrą, kuris nesensta jau kone įpusėjus antram šimtmečiui po jo pasirodymo. Nes juk perfrazuojant rašytoją, kiekviena epocha turi savąsias laimingas šeimas, panašias viena į kitą, ir tas „nelaimingąsias“, nepanašias, išgyvenančias skirtingas dramas, bet vis dėlto labai panašius, universalius, bendražmogiškus jausmus, kuriuos „Anoje Kareninoje“ pavyko apnuoginti ir įprasminti didžiajam rusų literatūros klasikui.