Medėja ir jos vaikai

„Medėja ir jos vaikai“ — romanas-saga, nuo pirmojo puslapio įtraukianti, prikaustanti, įdomi ir gyvai papasakota vienos didelės giminės kelių kartų istorija. Knygoje persipina gyvenimo paprastumas ir jo sudėtingumas, skaudžios patirtys, netektys ir nauji atradimai. Subtilus autorės humoras ir lengva ironija. Dramatiški likimai ir banalūs, nenuspėjami poelgiai; meilė iki gyvenimo pabaigos ir vienos nakties aistros, išdavystės. Labai spalvingi personažai: ištikimo mylinčios žmonos, motinos ir drąsios, aistringos meilužės, lengvabūdžiai vyrai, moralės normų nepaisymas ir gebėjimas atleisti, suprasti. Tačiau tai istorija be moralo, kupina sveikos pagarbos, tolerancijos paslapčiai ir gyvenimo netikėtumams. Ir dar nuostabi Krymo gamta, kurios prieglobstyje rutuliojasi romano veiksmas.

Liudmila Ulickaja (g. 1943) savo pirmąją apsakymų knygą išleido palyginti vėlai, 1994-aisiais, bet vos per dešimtmetį tapo tikra naujosios rusų literatūros žvaigžde ir tarptautinio lygio įžymybe. Tiesa, iš pradžių jos populiarumas užsienyje (Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje) augo greičiau nei tėvynėje. Netgi pirmasis apsakymų rinkinys pirmiau pasirodė Prancūzijoje, o tik paskui originalo kalba išėjo Rusijoje... Antroji rašytojos knyga, apysaka „Sonečka“, 1996-aisiais pelnė prestižinę Medicis premiją irgi Prancūzijoje — kaip geriausias prancūzų kalba pasirodęs užsienio autoriaus literatūros kūrinys. Vis dėlto pats stambiausias ir tituluočiausias rašytojos kūrinys — „Kukockio kazusas“, 2001 m. apdovanotas Booker premija kaip geriausias metų romanas rusų kalba. Šis romanas lietuviškai išleistas 2006 m. 2007 m. — novelių knyga „Ievos dukros“.